Nuogas pusiau
gulėjau lovoj vos
pramerktomis akimis, klausiau
kaip siūbuoja lyg būtų laivuos
mintys, kaip sklando lyg
debesys vienas kitam kuždą –
susijunkim, tik pasilik
ir atskiros taps viena našta,
girdėjau, kaip jos akmenėja – štai
dar viena, kurios
neatvėsę kraštai,
bet ledas jau viduriuos,
kitos maišosi sau
vienoms tik aiškia tvarka,
o varge, kaip pailsau,
pailsau, na ir ką.