per gyvenimą
tiek prisikaupia lavonų ir išmatų
atidarai sienspintę ant tavęs sugriūva
mintys
rasi užtikę pasibaisės
netgi ne kukučio gėdos kumelaitę ausy
o baisiau ką
išterios išpurtys
išmes į požeminius pragaro konteinerius
skaičiuoju daiktelius sudygusius
jie mano aš juos manau
dar pasaugosiu
vieną kitą nesudarkytą
dieną ar dievą tą ir kitą
kiek prikrenta tiek prisirenki
natų iš tanatos
- - -
neregėms akims
žvaigždėms nepažįstamoms
rašau laiškus
muzika kas ji yra
bekvapė kaip žvaigždė
liūdna ir linksma
taip ir eina šviesa
iš galo į pradžią
mano žvaigždės akivarose
skaičiuoja atbulinę tvarką
3 2 1
nulis