Praleidau dieną, būdamas bliuzu.
Į kraują atsikraustė cirkas blusų.
Jaučiau, kaip žingsniui muzika pakluso,
nes grindys buvo padengtos pliusu.
Šaligatviuose minusų nebuvo.
Net laiptai neturėjo jų.
Buvau beveik už nesvarumo būvio
su blusų cirko apgyvendintu krauju.
Tą bliuzą pavadinimu Zuzu
mergaitė skambino, dainavo tėtis,
jie džiaugėsi, kad, būdami bliuzu,
nežino kur iš džiaugsmo dėtis.
O gal ir tėtis grojo, o dukra
su juo dainavo lyg koncerte,
kur kiekviena nata augino vertę,
kol tapo visiškai viskuo tikra.
Kai kraujyje nuslopo niežulys,
ką gi, iš kraujo išsikraustė cirkas,
be muzikos jaučiausi lyg našlys,
galvojau, kaip čia nepravirkus.