...

Eilėraštis – triukšmo konservai. Tuoj
atidarysiu – štai
plaukioja savo aliejaus vatoj,
atrodo tirštai,
niekas nepagalvotų – kiek vargo
įdėjau, išgryninant iš
fonų, košmaro letargų,
tylų, kai atrodė suplyš
būgneliai proto ausų, kai
šalčiu prieštaravo minusai
ir nervino smulkūs pliusiukai,
kol klausai išsikankinusiai
kantrybių atoslūgiai užsitęsdavo,
prasidėdavo panika,
nes tavo
paties tyla, tylumų Titaniką
gožianti, tebeskęsta ne be tavęs gi.
Triukšmas! Kas tokį jį mezgė?
Atidariau, imu jo korį.
Kokia jo masė skani, nei
už ką neatsisakyčiau dar, besvorė
jo muzika – lyg diriguotų du Toskaniniai.