Džiaugtis gera tik drauge

Baravykas, raudonikis,
Voveraitė geltona,
Miško guoly įsitaisę,
Džiaugias vasara šilta.

Musmėrytė baltataškė,
Kepurėlė raudona,
Lyg gardžioji sodo braškė,
Tik nuodinga ji, deja.

- Džiaukitės, kol nesurado
Koks žvėrelis, ar žmogus,
Nes išraus – ir bus jums galas,
Liksiu aš, man džiaugsmo bus.

Kaip ji tarė, taip ir buvo –
Liko džiaugtis ji viena.
Tik, kodėl, taip liūdna daros?
Juokas neima, nors ką!

Kaip keistai čia susiklostė
Musmėrytės svajose,
Bet, atsakymą surasit –
Jis paslėptas kažkur čia.