Mano ego

mano širdis tiksi pas laikrodininką
būna sustoja
tereikia kelis kartus paspragsėti
pakeist surūdijusį vožtuvą

mano ūsai – rodyklės
minutinė
ir valandinė

mano akys stiklių dirbtuvėse
dedamos į vitražą

iš mano galvos
runkeliai verda kopūstienę

ausys pakabintos
kaip modern-art instaliacija
ministerijoj

mano liežuvis mala
miltus
malūnų mentis įsuka mano sparnai

mano kojos traiško vynuoges
įkeltos į didelį kubilą

mano Nosis
pagal kvapą rūšiuoja sūrius
Gogolio gatvėje

mano gerklė
kliokiantis žodžių fontanas
keičiantis vėjo kryptims
taško vandenio vėsą

mano liemuo apjuostas
statinės lanku

pečiai laiko įrėmę daržinės stogą

mano penis gražiai madaruojasi
Repšio freskose

o kiaušiniai kabo
auksaspalvėje vynuogių kekėj

mano šiknaskylė pagrindinis
NASA tyrimu objektas

mano plaučiai puikiausios
raišojo kalvio dumplės

mano sielą su sieliais per Nemuną
kartimis atstumia vyrai 

mano dantim Parulskis
apsėja burokų lauką

mano lūpos kaip lūpos
visas kūdros varles
išbučiavusios

nei princesės nei princo
neradusios

mano rankos...
iš vis nežinau
ką jos daro
nežinau kam jos dirba
ką veikia

gal lopo prakiurusį stogą
glosto šunį
glamonėja krūtis

o gal dreba kur ištiestos iš-
maldai

taip jau nutiko kad
visus savo organus
transplantavau
poetinio teksto gamybai

man nereikia nei rankų
nei kūno

kad tave
apkabinčiau