nekviesti

tamsoj už lango gęsta dangūs,
sudie ištaręs slepiasi pavakarys,
tylios ramybės šydas tankus
užlieja užmarštim dienos akis.

prisiminimais nepaliauju plaukus,
už lango verkia vienišas svirplys,
galantiško kvietimo net nelaukęs,
po mano lova susirango liūdesys.

jis gūžiasi kampe nublukęs blausiai,
nedrįsdamas pažvelgti į akis.
staiga jis įsidrąsinęs paklausia-
kas tau mielesnis - aš ar ilgesys...

ir jis prie tavo durų stovi kantriai,
silpnos minutės laukia lyg peslys-
gal įsileist abu, tegu draugauja-
mintis beprotė šmėkšteli tąsyk.
.
žinau tokios draugystės skonį-
jų sąjungoje tarpsta keistas jaudulys,
aštrūs jausmai, sau priekaištai nebylūs,
beprasmės gėlos - kas jas suvaikys...
------------------------------------------
neįsileisiu ilgesio pažįstamo lig skausmo,
išvysiu liūdesį pro praviras duris,
plačiai atversiu langus džiaugsmui-
gal pas mane su vėju jis atklys...