Pro senuosius žiūronus matai, kaip suvirpa
Daugiaaukščiai namai ir vazonai balkonuose.
Automatiškai rankos dar ieško, kas tikra,
Kas kišenėse tyko po pseudo kelionių:
Po notacijų priešo, po draugo stebėjimų
Iš kasdienio gyvenimo, tokio nevykusio,
Kai buvai šventuole ir buvai nusidėjėle,
O kiti ledabalsiai skaičiavo, kas liko,
Kas turėjo sutilpti į tavo pavidalą,
Į mažytę salelę grėsmės teritorijoj,
Kur tylos bučiniais visos godos pagydomos
Bei su klounais gatvėse šnekama oriai.