X hostelis kaip Roma ant septynių kalvų kur keliai atveda dviratininkę
ji užsidirbo grakščią figūrą atmindama iš Mongolijos
valydama dantis bendroje dušinėje krato garbanas
Meghan Markle manieromis išsitraukia skalavimo skystį
koridorius toks siauras skersai ant palangės rymo sustingęs jaunuolis
atrodo miega kuprinė ant pečių taip miega pusiau stovėdamas
brangu 3 eurai lova bendram kambary
koridorius tik 80 centimetrų pločio kapitalistas neišsitektų
daugiasluosniai keliai sankirtos mazgai taip susimaizgę kad nežinia už ką kovoti
išpuoselėtam parke neogotikinis imperatorių įkurtas technologijų universitetas
skliauto rozetės nuleidžia į vitražuotą dangiškųjų pusrūsį kur neužsuka snaiperis
ok tas karas neoromantine arkada atplaukia žvitrus laivo kapitonas
traukia iš debesų šimtamečio prosenelio nuotrauką
vien medaliai iš svetimų mūšių
reikia šaudyti tuos kurie duoda įsakymus šaudyti
tai buvo nuotolinio prosenelio nuo Liublino išmintis
tolyn nuo geltonplyčių mūrų vešlūs dilgėlynai
šunys juodaodžiai keliai aplink kalvas kalvom po žemėm tuneliai
giliai mūsų proproseneliai giliai šaudau akim į hostelio administratorę
čia LDK o ji svetingai šypsosi žinau
čia Lietuva sakau sirui arabui libaniečiui
nesuprantantantiems net angliškai ar rusiškai
atvykėliai visus indus vadina ložka juokina kates
kelias atvedė nesanskritinį indą vertėjavau
administratorė nesuprato angliškai
ir aš nesupratau kodėl indui reikėjo šokinėti ant lovos ir plaukų džiovintuvo
parėkavęs išdardėjo braukdamas prakaitą nė cento administratorė nenuleido
smaluoti maliečiai tarška nesuprantamai ir rusiškai
kas vakarą verda balčiausius ryžius
nutrupa x motelio kampo tinkas atskyla plyta
virtuvės dūmai veržias kaip priešakinės pozicijos
ką tik sesuo atsiuntė snaiperių naktis tamsu švilpia pragaras mobiliam
devyniolikos išėjo savanore užgeria degtine jauna tamsiaplaukė
man neduoda tos žemės pilietybės
nes savo šalyje nuteistas Putino režimo
inteligentiškai liūdi gražuolis siras jo IQ nemažiau 150
keliaujam arkom tiltais balkonais cerkvių kupolais
juos vienuoliai kepa kaip duoną Pečorų lauros vienuolyne
auksu žaibuoja kupolai lig pat dangaus
varpai skelbia septintą tos žemės stebuklą