Čia dramblio kaulo bokšte
Ant stačios uolos
Darosi nyku
Kai nepučia vėjas
Pasiryžti ištrūkti
Iš šito bokšto
Turbut brizai pasiklydo
Atlanto vandenyne
Kai pučia vakarys
Bokštas ima siūbuoti
It laivo stiebas
Vėjas ima groti
Langais ir visais plyšiais
Tarsi milžiniška fleita
Ir pradeda supti
Ir prisimeni
Kad visur aplinkui
Tyvuliuoja jūra
O tu esi
Nestabiliame bokšte
Ant uolėto iškyšulio
Kai užpučia
Vėjas rytinis
Vėjas harmonigai gaudžia
Bangos nuslūgsta
Nebesidaužo į bokšto sienas
Apima laikinas pamišimas
Iki kol vėjas
Visai nurimsta
Ir vėlei imu kurpti
Pabėgimo planą
Užpūtus šiltam ir švelniam
Pietiniam vėjui
Atsklinda sirenų balsai
Tai ramina ir hipnotizuoja
Težiūriu į ribą
Tarp jūros ir dangaus
Jokios mintys neateina
Ape dramblio kaulo
Bokšto būtį ir buitį
Melodijai nurimus
Nerimastingumas ir ambicijos
Kaip iš čia ištrūkti
Velei sugrįžta
Giedokit, giedokit
Ir įkalinkit
Amžiams čia mane