Saulė negailestinga
Ji žiauri
Kai tik šviečia
Tirpdo įšalus širdies
Nes aš tavęs nemyliu
O gal ir mylėt nemoku
Ar nenoriu
Nes meilė
Užkunkuliuoja venose
O man šaltis taip patinka
Tu gaivini
Savo kaklą ledu
Nes tu jau degi
Tik nežinai
Kaip tai man pasakyti
Bet tu moki
Ir nori
Nes tau karšta
Tu saulė danguje
Vasaros vidudieny
Bet aš tai žinau
Ir slepiuosi
Man atrodo nuo tavęs
Bet gal ir nuo savęs
Gal gali nekaitint manęs
Nes aš tirpstu
Net šešėlių
Paslaptingam žaidime
Alus mano rankoj
Toks šaltas
Ir nepaprastai gera
Jį gerti
O pilve
Sniego ir vėjų
Karalystė
Ir vos galvoju
Apie tave
Apie tavo grožį
Ten aukštai
Noris dar daugiau alaus
Net miegas
Išvirsta kažkuo panašiu
Į košmarą
Nes tavo
Elastingas sijonas
Ir rudos akys
Tampa šleikščiu
Svilėsiu gerklei
O kai pabundu
Lova būna šlapia
Nuo prakaito
Ir kraujo
Nešioju taip ledinį
Kūnelį aš
Tik ar ilgai
Nes tu ten
Aukštai