Va tep va gyvenu an svieto, dziena dzienų veja,
Vakar nušienau brangusis mūs kiemuko vejų,
Priaugį ty buvo pienių ir baltų dobilukų,
Lygtai pieva laukinė an to mūs kiemuko.
Kap dar užai tokios karštos dzienos,
Niekam nesulaukiu nakcies ir mėnasienos,
Varva prakaitas sūrus vis per mano veidų,
Laukiu lyg išganymo aš vėjo palaido.
Net sapnuose nakcies karšcis šucina, draikos
Voracinklių gijos ir an šakų laikos,
Tokis tas gyvenimas vorų ir kitos gyvūnijos,
Laukiu kol pražydės daržalin viendzienės lelijos.
Bunavoja susiedas karšcį, laukiam visi, kad palytų,
Inkaito šulnio dangcis ir uslanas iš plytų,
Vos ne gvoltum šaukiam—lietau, o kur tu?
Bet gal jis seniai jau ėmė ir apkurto.
Stipriausia eilėraščio savybė:Rimas
Silpniausia eilėraščio savybe:Gramatika
Man asmeniškai patiko ši frazė:nakcies karšcis šucina
Patarčiau jums nerašyti.
Iš esmės jūsų eilėraštis yra keistokas.
Vertinimas 4