1
mėlynas upės tiltas
už įkaitusio debesies kaklo
spinduliais atrakina
meilės spynutes
nuo kylančios upės
pasižadėjimų
degina veidą
lietaus strazdanos
užsidengiam taškuota
dangaus kepure
pilna akmeninių boružių
liūtim krentančių
miestas kiekviename laše
verkia lietuje vaikas
laiko už sparno žaislinę antelę
ir kyla kartu
kai kraujuojančiu snapu
ji iškelia upę
šlepsi antis asfaltu
snape raudonas raištelis –
amuletas nuo riešo
pakilęs su upe žarijomis
kruvina upė rangosi
miestas gimsta iš naujo
per širdį dangaus kalvis
apkurtęs nuo perkūnijos
vis garsiau kala žaizdrą
atsiskiria lietaus placenta
vaiko klyksmas lietum
perveria kūną ir pasilieka
2
upė į dangų lyg gervės kaklas
kyla ir spaudžia debesį mėlyną
lyja boružių strazdanėlėmis
degina skruostus dangus aklas
kai praregėjęs spinduliu šnypčia
ugnį žarstekliais pliekia į veidus
kuria lietaus miestą ir skleidžias
žaibo boružių gausmu pirmykščiu
auga kiekvienas lašas o miestai
upės brasta antelėmis vaikosi
laiko žaislinį sparną vaikas ir
drumsčia upę perkūnijos fiesta
vaikas žaidžiantis upės skrydį
smėlio dėžėj žaislinėm antelėm
numeta sparną ant tavo kelių
kylančios upės lietun įbridusių
nebesimato nei miesto nei upės
vaiko verksmas aukštai iškilęs
kala perkūnijas krūpčiojant tylai
kalvis nuo žaizdro dangų nulupęs
antis ant rankų snape raištelis
raudonas nuo rankos amuletas
apkurtus perkūnija bunda iš lėto
lietaus žarijų antelė vėl keliasi
3
kylančioj upėj
matiniu pieno lietum
prausias gimdyvė
tiltas per pečius
lietaus boružės sparnas
sunkus raudonas
kruvinas delnas
nesuspėjo išskristi
dievo karvytė
lietaus garbanom
dangaus akies vyzdyje
dygsta ėriukas