Islandija

klibančios dangaus šmėklos
formos prisruvusios tyrumo
tokį ramumą tãpo liepsnos
krentančios iš kasdienio rimtumo

greit krantai pabalo sielos
juodam smėliui pasidengus ledu
sutemas išspaudė šviesos
versmės kunkuliuoja švelnumu

sidabro ištakos kalnuos šviečia
Islandijos stačiuos krantuos
širdis kvėpuoja, karštai šaukia
palaiminta žemė amžinai baltuos!