young blood talking about love

Jaučiuosi labai sumišusi.

Net nenutuokiu nuo ko pradėti. Taip noriu išsakyti viską, ką jaučiu, kas dedasi mano durnoje, jaunoje galvelėje. O dedasi tikrai daug. Nežinau kurias mintis dėti aukščiau kitų, o kurias nustumti į galą. Viskas atrodo taip reikšminga ir tuo pačiu momentu viskas neturi prasmės.
Neneigsiu, norėčiau viską išsakyti tiesiog į tavo šlykščias akis, kurias aš taip mylėjau. Ir ko gero tebemyliu. Atėmei bet kokią galimybę mylėti kažką kita. Pasisavinai tą žmogui taip brangų meilės jausmą, išplėšei iš manęs ir numetei. Numetei kažkur, kur nei tu, nei aš nerasim. Atėmei iš manęs viską. Po tavo išėjimo jaučiuosi kaip jaunas medelis rudens pabaigoje- paliegęs, silpnas, nuogas. Toks pažeidžiamas, tačiau tuo pat metu visiškai nepastebimas, galbūt net nekliudomas aplinkos.
Žinai, iki šiol mėginu tave pateisinti. Su kiekvienu savo išėjimu vis labiau draskydavai sielą, palikdavai joje didžiules, juodas skyles, kurios vis labiau ir labiau plėtėsi. Plėtėsi, nes pati joms neleidau gyti. Nežinau, ar jos bent kiek užsitraukė net po pusės metų. Pusė metų be tavęs kažkada būtų skambėję lyg pasaulio pabaiga, sąstingis mano gyvenime, kurio metu nebūčiau žinojus kaip elgtis. Nesu tikra, kad žinau ir dabar, bet esu garantuota, kad be tavęs net geriau. Net suvokdama, jog esi supistas savanaudis kuriam iš tiesų aš net nerūpėjau, aš miniu tave geru žodžiu. Buvau akla, tačiau laiminga. Man nerūpėjo, kad buvau tau tik žaislas iki tol, kol buvai šalia. Mokėjai priversti mane jaustis kalta dėl visko, kur manos kaltės net nebuvo. Sugebėjai manimi manipuliuoti, o aš tavo manipuliacijoms pasiduodavau net sąmoningai jas suvokdama. Vis gi nusprendžiau dėti brūkšnį savo gyvenime ir nuo šios dienos, nuo šios minutės palaidoti tave savo širdies kapinyne. Be antkapio, be vardo ir be pavardės. Noriu jaustis taip, lyg būčiau atsilyginusi tau, lyg ir Tu dabar esi jaunas medelis rudens pabaigoje- paliegęs, silpnas, nuogas. Toks pažeidžiamas aplinkos, žodžių iš kadais mylėto žmogaus lūpų. Dabar tu būsi ne kas kitas kaip tik pamoka išmokinusi nesiaukoti, dėti save kaip prioritetą esantį aukščiau visų kitų. Pamoka, po kurios užtrenkus klasės duris išeisiu aukštai iškėlus galvą.