Baigėsi

Štai ir baigėsi gėris, t. y. atostogos.
Tingulyje tebesaldu. Protas vis dar lėtas.
Laikas – lyg išniręs iš tosto. Guos,
kad žodžiai kiti taip pat kordebaletas.
Vis dar atjungtas telefono garsas.
Kalendorius – mįslė. O
štai naujienos: kažkas prasitars, vos
išliks, už nieką, farsas prisišliejo...
Visa laimė, kad este jūs, medžiai,
ir jūs, vandens telkiniai, kad
galiu kreiptis ir pradžiai
padėkoti, kad visa tai neigiat,
ir paskui, nors kitaip visai, nei
pastarąjį veltui viskas metą,
kai debesys lyg oreo sausainiai,
poros – neaišku kas ką meta
ir iš naujo kas ką suos,
biržoj kardiogramos – tiek to jos,
tiek to užstrigusios plokštelės chaosas,
kraujui įsibėgėjus, elektrai sustojus,
tyla nustebimui įsivyravo,
ar pauzė tai,
o gal savotiškai ypatingas bravo
istorijai nežabotai, nepakaustytai.