Kap kietu akmeniu užmigsi, cykiai
Per tavo kaimų vanduoj tekės,
Ryti pašoksi kap vaikas dzykas
Ir trinsi kumščiu blausias akis.
Vėl vakarosim mes savo sodzuj,
Ganysim pievoj avių šimtus
Ir vėl sapnuosis, o gal atrodzys,
Pabels paukštukas kelis kartus
In mano langų pravertų nakcai
Ir tep kvepės ty jazminai,
Kad rodos visko gali netekcie,
O kų atrascie net nežinai.
Pašauk biržalį in mano kiemų,
Sušukis garsiai balsu kimiu,
Užburk, pasveikink tu mėnasienų,
Kai vėl šų nakcį ca guliu.
Mano gimtu lazdzijietišku šnektu.