Tu nenorėk sugaut žvaigždės

1. Bangų mūša, paukščio giesmė,
Ir mes abu už rankų susiėmę.
Kaip slėpinys dangaus versmė...
Šiltas lietus mums tokią laimę lėmė.

Priedainis:

Ar supratai, ką atradai kely,
Su savimi paėmęs mano džiaugsmą?
Ar supratai ką atradai savy,
Su savimi paėmęs mano skausmą?
Tu nenorėk surast žvaigždės.
Po žemę vaikšto tiktai gėlės…
Tai tegul laimės palinkės
Širdžių viltis – klajoklis vėjas!

2. Išskėsk rankas, išplėsk akis,
Priimk jausmus, lyg vasarinį lietų…
Meilės versmė, tyra prasmė
Prisiminimų lietuje išlieka.

Priedainis

3. Dienos prabėgs, dangus nudžius.
Meni tą suolą, kur tada sėdėjom?
Nuplukdė lietūs tuos žodžius,
Kuriuos tarp garmančių bangų šnibždėjom.

Priedainis:

Ar supratai, ką atradai kely,
Su savimi paėmęs mano džiaugsmą?
Ar supratai ką atradai savy,
Su savimi paėmęs mano skausmą?
Tu nenorėk surast žvaigždės.
Po žemę vaikšto tiktai gėlės…
Kelionėn laimės palinkės
Širdžių viltis – klajoklis vėjas!