pasistačiau žalią namą
iš traukinio sąstato
prieš n metų
nuo jo atsispyrę
atsisveikinom sekundei
pro bėgantį langą
skaičiuoju mėnulius
veidus primenančius paveikslus
pirosmanio spalvas
labai ryškiai
skamba tavo balsas
lyg iš vėžio kiauto
ateini atbulom
kaklu mėnuliai ritinėjasi
plaštakės ant peties
tik žiebtuvėlio šviesa
ištiesiu ranką
užsidega sparnas
kitąpus sienos
balta plaštakė sustingus
gomuriu tvinksi žolė
gyvenant šimtąjį kartą
žaliame name
99 vagonėliai išsimėtę
mikro pasauliai
garsiai ištariu žodį
vos pagalvojus jis tampa
šalia ir už lango
be rėmų paveikslai
žalio namo sienos
visi tarpai
užsipildo gyvenimo
apsodinu mėnulio vaikais
namo fasadą
ir švinta naktis