karštis nakties atlėgo
spurda knyga ant rankų
viskas ko reikia – miego
nors jis retai aplanko
budintį kiaurą parą
tamsai pravėrus langą
jaučiant kažką negerą
ką – pasakyt nelengva
gal tai tik kvailos mintys
viskas seniai praėjo
laikas viduj gesintis
laikas įleisti vėjo
bent jau gurkšnelį kvapnų
bent vieną gūsį vėsų
gal bent likutį sapno
to kur sapnuojam dviese
vis dar vokus atvėrę
į horizontą platų
lyg nematytą žvėrį
sektą daugybę metų
griaudžiant pirmam perkūnui
šūviui kurtaus nagano
jis susispeitęs tūno
kūno kertelėj mano
kraujas į vidų sunkias
dar nesupratus kas tai
mano vokai apsunkę –
klapt.
užsivėrė spąstai.
klapt. metaliniai gniaužtai
riešas trupėti ima
lieka tik nusigraužti
ranką. pirštus. likimą