Aš esu gėjus,

bet kol kas niekas to nežino.
Aš ir pats dar visai neseniai sužinojau, kad esu gėjus.

Prieš penkerius metus.
Kam nors gali atrodyti, kad 5 metai, tai daug, bet kada man 50, tai atrodo, kad visai neseniai.

Kaip aš sužinojau?
Labai paprastai.

Pradžioje kilo įtarimas.
Po to įtarimas pasikartojo.
Dar vėliau įtarimas pasitvirtino du kartus per vieną dieną ir aš susimąsčiau: ar nereikėtų kaip nors vieną kartą imti ir pamėginti?

Taip ir sužinojau.

Šiaip, tai aš dievinu visokias permainas-naujoves ir, kaip visi normalūs žmonės nemėgstu rutinos. Ne vieną kartą esu keitęs veiklos sritį arba drąsiai pasukęs gyvenimą, nu bet kad šitaip radikaliai...

Ko jūs juokiatės!?
Jums atrodo, kad geras čia bajeris mylimai moteriai, su kuria lovoje jau išmiegoti du gilūs dešimtmečiai, imti ir pasakyti:
- Labai atsiprašau, brangioji, bet man atrodo, kad aš esu gėjus...

Mano žmona irgi taip pat sureagavo:
- Mielasis! Tu manęs nenustoji stebinti su savo bajeriais!

Bet kai jau išsiaiškinom, kad joks čia bajeris, tai žmona perreagavo labai panašiai, bet jau santūriau:
- Joo... Bet vis tiek tu manęs nenustoji stebinti!
- Žinok, aš ir pats pradžioje buvau apakęs! O po to susitaikiau... ką dabar darysime?..

Žmona nė kiek nepasimetė:
- Ką darėme iki šiol, tą ir toliau darysime - auginsime savo keturis vaikus! Tu juk visų pirma esi TĖVAS, o tik po to jau gėjus? Taip, brangusis?
- Na, taip...
- Vadinasi tėvystei niekas netrukdo? Taip?? Brangusis???
- na... taip...

Įtampa iškart atslūgo.

- O dėl gėjaus... - žmona nusiplovė miltuotas rankas, išėjo į terasą, kur jos laukė kavos puodelis, minkštai nusileido į fotelį ir užsirūkė: - ... čia, žinoma, tavo reikalas... bet ir aš turiu savo poreikius... reikės kažkaip susitarti...

Kažkaip susitarėme.

Vaikai nepastebėjo jokių neigiamų pokyčių mūsų su žmona santykiuose.
Visi toliau ilgai ir laimingai gyvena.
Išoriškai irgi, regis, niekas nepakito.

Tiesa, vaikai, pradėjo klausinėti, ar dar ilgai tas dėdė Jonas gyvens mūsų svečių namelyje, nes jie anksčiau mėgdavo jame pažaisti.
Tai mes su žmona paprašėme, kad jie kol kas pasiieškotų kitų pramogų, nes dabar ūkyje pats darbymetis ir labai trūksta rankų, o Jono rankos tiesiog auksinės, bet jo namai toli visai kitam kaime ir jis kol kas pagyvens mūsų svečių namelyje, o toliau - žiūrėsim.

Kažkaip susitarsim.