Vienas skalikas
rašė apie kiškius ir kvapą
tai buvo blogas parašymas ir šiaip sau kvapas
tiesa jam labiau patiko ne pati medžioklė
bet prieš ir po kitaip sakant pats gyvenimas
dar dvariškiai ir damos
o kiek mokiau kalte kaliau bet neįkaliau
uosk bėk kada reikia lok
nesileisk užuodžiamas nesileisk pamatomas
ir čiupk tada kai jau kitaip neįmanoma
viskas buvo veltui
ir tą kartą jis tik uostė blauzdas
ir laižė rankas vienai madmuazelei
lyg ji būtų pats didžiausias laimikis
svarbesnis už kiškį ar lapę


lempininkas










