sudegintų dienoraščių vėlėmis
klaidžioja būties etiudai atminties šešėliuose
tarsi neono grafiti ant trupančios sienos
išryškėja vaikystės vaivorykštė
iš septynių pilkų tonų
augau kaip karklas pakelėje
vešinčioje vienatvėje bridau pro patirties usnis
paliekančias sėklas
išbrinkusiame apmaude
nepatirtų jausmų alkis sudygo nuoskaudomis
tarp išsiliejusių eilučių
rašiau ir deginau save
dienoraščiais būties paraštėse
vis dar rašau tik
trumpėja sakiniai
mažiau kablelių
daugiau taškų
išnyko daugtaškiai
kas sudegė
virto manim
skaudejo
pelenais
pusto


RASojimAs









