Meškučiai

Du meškučiai rudakojai
Po tamsius miškus klajojo...

Tai tanki giružė buvo,
Net kailiukai jų užkliuvo

Ir įstrigo tarp erškėčių.
Eikim gelbėt, paskubėti.

Traukt kojelę, tiest rankelę,
Padaryt meškučiams kelią.

Na, tatai gi, nebaugu,
Būsim, būsim jų draugu.

Juk meškučiai, kol  maži,
Jie - minkštučiai  ir mieli!

-  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -

Ir Onutės meškinėlis,
Tas naminis padarėlis,

Jai meilesnis už lėles,
Sekančias pasakėles.

Prisiglaudžia, apkabina
Ir paguodžia, atgaivina!

-  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -

Jūs meškučiai, jūs maži,
Nors miške, vis tiek mieli!