Kasnakc dangum mėnulis slinko,
Balci sapnai in laškų gulė,
Ankcyvas rytas roges kinkė,
Byrėj rasų čysci karuliai.
Dzievuliau, šitokia grožybė—
Neišgaliu tau išsakycie,
Kvietkeliai pumpurus sukrovė,
Lyg karalienės pienės švyci.
Tau, motinėl, dangaus žydrynė,
Tau dzienos ilgos, nakcys šaltos,
Galėtau, vasarų pašauktau,
Tų šilimų laukų nekaltų.
Menu tavi, motut, sapnuose
Kožnan pasišnekam lig ryto,
Ir vėl man cykiai padainuosi,
Kap gailios rasos žamėn krito.
Lazdzijietiškai (l tarti kietai)