Ką nors gauti

Nemokėjimas groti iš gaidų mus
neabejotinai vienija.
Tingume kasdienyje,
jaučiate?, neapčiuopiamas godumas
išbujojo. Bet koks konkretus!
Žinoma, tai – užkratas.
Vėliau jis tik sulygins mus lyg krantus,
tobulai vykdys minčių iš plyšių kratas –
štai šitaip dabar priešų batalionai,
išdidžiai mūsų gatvėm einą,
neskuba, vėliavos jų lyg oro balionai,
bjauri jų žygio daina
ir godumas mūsų nieko daugiau – tik būsena,
o jo didenybė Godulys –
štai kas iš tikrųjų dusina!
Štai kam priklauso didžioji dalis
lygumų mūsų, o
kalnai ir jų uolos
patys užduso,
karavanai eis, šuo los
ir turėjimo badas nesikeis. Tą
visi aiškiai žinos. Nei
akimirkai nenustos tinti skaičiai. Keista
bus ką nors gauti dosniai.