nieko naujo

sapnų gaudyklės leidosi nuo kažin kelinto bokšto
į tamsų tunelį išgraužtomis griovomis
į akacijų kiemelį ir padėvėtų rūbų krautuvę
joje nieko nepirksim pasakė mama
po bemiegės nakties pastirusiom akim ir vėjo nučaižytais skruostais

Viešpatie atleisk už parduotą juoką iščiulptas viltis
ir šalpusnių pievelės geltonį

ryt pareisim jau kitokie
prisipildę nakties migla
lietaus lašelių šnarėjimu
vystančiais apyniais
ir šventadienio muzika

nieko naujo dabartiniam laike nevyksta
nei pasienio fiestų
nei akmenų užkalbėjimo
tik maži ešeriukai  maudosi užuteky
iki vėlumos iki pusiaunakčio