Mano eilėraščiai – santūrių intonacijų balsui,
tenorui, gal baritonui,
vyriški rimai – stacatto, legato – moteriški.
Tempas lygus, pauzės proto nuožiūra, racionalios.
Ypač svarbios pažymėtosios eilučių pabaigomis.
Įsivaizduojamas dirigentas, įbedęs
batutą į dvibalsius, jie taip praturtina skambesį,
suformuoja nedideliems aidams tinkamą erdvę,
tegul valdo kablelių styginius, dvitaškių pučiamuosius.
Brūkšniai prisitaikys kadencijos metą.
Tegul valdo aritmiškumą, taip ilgai jį tobulinau,
nė vieno atsitiktinumo, nė vieno netikslumo,
jokios anarchijos. Vien šiaurė su savo dvelksmais,
prieblandomis, lygumomis tarp kalnų
ir jokių istorijų, jokių jausmų,
jokių logikų.