kaip mes visi bijojome perkūnijos

.


nebuvo laiko kalbėt apie pasekmes
stenografistė vardu Lisa
sėdėjo ant kelių pasidėjusi
kregždutės karstelį
ir varnalėšos lapą
ant dangčio
ji užrašinėjo viską
viena ranka
nes kita jos ranka
kaip ir vardo pusė
buvo dingusi

na liaukitės slapstęsi
kur dabar išsilakstėte
sugrįžkit
argi ji nors truputėlį kalta
jog žaibas ją perskėlė į dvi
į paklusnią gražuolę
nesuvokiančią ką daranti
ir saldžialiežuvę pabaisą

jūs visi esate aš
visi aš esame mes

taip aidėjo
mano paties balsas
kai šaukiau į šulinį

krentant
nuo griausmo sutrūkusio
veidrodžio šukėms