Suknelėj iškirptė,
siuvėjai ją vadina dekoltė,
tokia gili, jog vyzdžiai plėsis, plyš. Ir ant tirpte
ištirpstančių ribų Žinojimo Per Daug kaltė
užkris migla, jos tuštuma iš būsimų
laikų fantazijos,
ištatuiruota delsimu.
N-tasis jos
registras turi peizažus kalnų
saulėtekių su užtvenktų plaukų kryčiu
ant odą slepiančio šešėlio, kai kilnu
kiekvieno gesto viskas ligi pakraščių,
o iškirptės – juk dvi jos,
viena krūtinę atveria, o nugaroj
kita užgesta stuburo nepasivijus
nuo kaklo sprindžiai du žemyn geroj
užuovėjoj per šokį riešui.
Linkiu to niekad nepatirti priešui.