Godlike

tas sostinės šurmas tas vėjas žvarbus
visi čia vėluoja ir nieks nesustos
kur mažo miestelio berniukas parklups
apakintas švieslenčių grožio klastos 

lėtai atsistojęs pridengęs akis
prospekto plytelėm žingsneliais mažais
ir jokios vitrinos tikrai neklaidins
jis žino tvirtai – šiąnakt eina pažaist

*

kai viską pastatęs tikėjaus laimėt
ridenosi akys ruletės ritmu
žinau nepaspruksiu iš čia niekuomet
žinau nesivytum manęs net ir tu

į langą ištyškus kelių rutina
išdegina alkį vienišių namuos
neklausiu ar dar supranti ar nebe 
kodėl šis žaidimas man jau nepabos

kauliukai tie du surišti esam mes
tu šešetas priešais vienui vieną aš
iškrisim lietum kai likimas numes
palaiminęs mirčiai surišęs rankas

kryžiukai tai sankryžos nuliai žiedai
paimk surikiuoki bent tris iš eilės
ir perbrauk pusiau nes žinau kad bandei
nes kas be tavęs mudu perbraukt galės

lošiu čia kasdieną tarp laiko randų
išbalęs įkalintas laisvėj kvailys
lošiu čia kasdieną nors jau suprantu
kad mylint tave man laimėt nepavyks

lošiu čia kasdieną net jei suprantu
jog mylint tave man laimėt nepavyks