Nuskynęs

Nuskynęs vaivorykštei spalvą į lietų
Kad kūnas į žemę arčiau įsilietų
Ir šlapias ėriukas į ašarą kristų
Kaip Tėvo malonė į kalamą Kristų

Ginuosi olos atriedėjusiu aidu
Į paširdžius kumštį savieji paleido
Ir byra į sielą rasojimu mintys
Kad galima gailesčiu vakar dabintis

Taip plyšta į nuodėmę skausmo drabužis
Per plakančią rykštę į odą sudužęs
Ir klaupiasi angelas mirčiai prie kojų
Kad gyvastį vėlei ir vėl atkartoju