Stebuklas tu mano
kasdieninis –
pareini iš darbų
klest
į sofą, išsėdėtą vietelę
televizorių įsijungi
atsijungi
prasmengi ten
girdžiu
blet, parazitai
supyksti ant jų – man galvon bam
myliu tave vis tiek
2019-03-09 01:46
~*~*Žiuri vertinimas*~*~
Durnumas: Moteriškas, todėl, nuoširdus. 9/10
Temos išpildymas: Per daug metaforiškas. 1/5
Mano lietuviškai nekalbančio azijiečio berniuko nuomonė: made me smile. 4/5
Bendras balas ir įspūdis: geras. 14/20
2019-03-08 01:02
Durnoji meilė :)
2019-03-07 23:49
va kokia idilija, labai balsuoju
2019-03-07 22:57
bet rimtai, patiko kūrinys.
2019-03-07 22:56
įsimylėjau durnauskaitę!
tai apie golden parazyth?
2019-03-07 22:17
Čia net dvi smegduobės: viena sofoje, o kita galvoje.
2019-03-07 20:26
rAmantika.
2019-03-07 20:13
Tekstas visiškai hermetiškas, išskyrus neryškią jungtį su televizoriumi.
Aktyvūs veikėjai yra du - stebuklas ir lyrinis subjektas, arba subjektė, jei būsim teisingi.
Pasyvūs veikėjai taip pat du - televizorius (greičiausiai kalba) ir blet, parazitai (greičiausiai kanda).
Apskritrai, nepaisant ryškių buitinių-socialinių niuansų, tai ir yra tekstas apie stebuklus.
Tą stebuklingą atmosferą itin pagyvina vaizdingi garsažodžiai: klest, blet, bam.
Ir nors gali pasirodyti, kad lyrinė subjektė tvirtai bando sau įteigti emocinę priklausomybę nuo prasmegusio objekto, paskutinės eilutės ir pavadinimo koreliacija leidžia suprasti, apie ką iš tiesų eina kalba.
2019-03-07 18:24
o neturėjai šimtą parazitų pritrėkšt
kalbant apie utėles
2019-03-07 16:13
nesupratau durnauskaite :)
o čia ne untrep viskas turėjo su ta galva būti?
2019-03-07 16:01
Nedurnavotas. -aite, pasileisk plaukus byški!