pavasarin einu

Saulės taku pavasarin skubu...
Sudie, keista žiema, tau padėkoti noriu
už gimusias minčių gilias pusnis,
už sniego baltą grožį, ištiestą po kojom.

Naujon švieson su palyda suku – 
varvekliai atsisveikindami ašaroja,
snieguolė sveikinasi šypsniu nedrąsiu,
o vėjas apkabina tarsi mielas brolis.

Pavasarin einu, o gal tai jis manin?
Skirtumo nėr, juk jau seniai tiesas žinojom –
tik po žiemos pakylam tarsi su sparnais,
lakštingalomis vėl jauni jausmai dainuoja...

Atgimsiu su pavasariu kartu,
bet kelio nueito pamiršti aš nenoriu.
Duok ranką, mielas, eisime kartu –
ten, kur žaliuoja vešlūs atminimų gojai ---
                  ------
--- jų vėsumoj su goduliu
skanausime prabėgančias dienas,
lyg niekad nebeauštų būsimas rytojus.