Sakmė apie Aštuonioliktąjį mūšį (mūšio paraštėse)

O buvo kartą didis mūšis!
Poetai ne žodeliais mušės,
Ne vien metaforomis skėlė.
Ragais! Net lėkė kibirkštėlės.

Tie žybsniai – „kritusių“ poetų,
Kurių nebuvo kaktos kietos,
Ir teko daugeliui išvysti,
Kaip klaidžioja tamsoj žaltvykslės.

Nušvysčioja link horizonto,
Tik perlipt jį nesusipranta.
Trimitai gaudžia, žygin kviečia,
Būriuojasi žaltvykslių spiečiai.

-------------------------------
Neleisk, poete, „gyvas“ likęs,
Išblėsti „kritusių“ žvaigždikėms.