Ji sako
Nereikia kalbėtis
Nusako tylėdama
Koks būna sodriai
Pamelęs smaugiamas
Žvilgsniais dangus
Sako širdis
Jog reikia mylėtis
Kai oras už lango
Žvarbus
Taip sušildoma
Būna kažkas kas taip
Veržias į tolius keliauti
Žvilgsnis užkliuvęs už
Skruosto palaikomas
Boruže būna
Senos raganos raukos
Nebus nieko gero
Iš nekaltybei užmesto jauko
Taip jaukiai per delnus
Barbena lietus
Toks šaltas kad
Net primena
Tavo pabus
Jis sako nereikia
Tylėti
Kai veržiasi
Vienatvės
Vilkas į lauką
Sustūgs į žvaigždes
Priartėdamas
Per sprindį
Į surastą auką
Užuosiu kaip
Užuodžiama būna
Kamputyje lūpų
Kava
Nebus jokio
Myliu
Raudona rožė
Saldainių dėžutė
Ar butelis vyno
Už šią dieną
Žaviau nusilaižiusio
Pieną katino
Miegas