Barsuko pokštai

Nors pavasaris ant nosies,
Bet žiema dar krečia šposus –
Snaigių patalus paruošus,
Purto juos net išsijuosus.

Ir pūga štai neužilgo
Atskubėjo, neprailgo,
Kai, plačiai išpūtus skruostus,
Davė šalto garo mostus.

Paukščiai net skraidyt nustojo,
Nors jau gervės atplasnojo.
Pasidžiaugti snaigėm skuba,
Jų tenai nėra, kur būva.

Ką barsukas sau galvojo,
Kai pusiaužiemį klajojo?
Pėdų daug miške paliko -
Ar pokštauti jam patiko?

Gal, gulėdamas urvely,
Sau kikena į ūselį?
Klimato kaita, kaip matos,
Orus sujaukė visatos.

Bet žiema smagi, nešalta.
Lai vasaris bus dar baltas.
Kovas upeliukais prausis,
Gal gerai barsukas jausis?