po bemiegės nakties

manyje telpa rytmečio skardžiai nurausvinti žaros skraistės
ir vieniši žuvų vaikai seniai pametę užutekius įlankėles
pusiaumiga slenka debesys išliję vakarykštį šykštų lietų
ir pagirdę šįmečius baltakailius ėriukus

kai nusisuka saulė aš žaidžiu su šešėliu
mazgau vijoklių laidus keikiu orą subjurusį
ateik atokvėpi ateik po nemigo naktų
po kvanktelėjusios pilnaties ir alsingų atodūsių

miško olose ir urvuose slepias žvėrys siaubūnai
ir ne tavo protui žmogau suvokti slaptą žvėrių gyvenimą
tokį slaptą kaip šimtamečio pypkės dūmo plevenimas
į tą subjurusį orą
į dangų beskliautį
ir išnašas sapnų knygoje
kurią slaidysiu po bemiegės nakties