sunkusis nesvarbumo pirštas
vėlei rodo į tave, išsitiesęs
nuo seniausios visatos vietos
iki jaunausiojo jos padarėlio
jis traiško tavo kūną, kūną
o ne galvą, tik ne tavo galvą
kur jai dėtis? ką jai veikti?
klausi santuriųjų akmenų
ir monologas šis iš lėto miršta
į dialogą