iš tamsos

išėjau iš tamsos
šviesoje išsimaudyt
susilieti su mėliu beribio dangaus
ir kaip vaikas skubu vėl rasų paragauti
jos apvalios kaip perlai
tik suspėki pagaut

paprašysiu aušros
sidabrinio puodelio
lig kraštų jį pripildysiu ryto šviežaus
duosiu tyro vandens gyvasties atsigerti
jaukiai bundančioms bitėms
gal suneš man medaus

išpaišysiu dienos
auksu padengtą taką
spalvomis be vardų jas pati atradau
ir sugrįšiu naktin sau būties nutapyti
pasišvietus viltim 
jau randų nebemaus
             
pamažu vakaruos
žvaigždės mėnesį kelia
sukti ašį  pavargusio šviesti dangaus
spindulių lietuje tamsos rūbą karpyti
laukti ryto žaros
tarsi gurkšnio gaivaus