Kriauk(š)lė šviežios dienos

Geras pardavėjas žino valytojos vardą.
Jam svarbu, ką Džiulė veikė savaitgalį,
bet ne dėl to, kad parduotų daugiau kriauklių –
ji jo bičiulė nuo šešerių.

Geras pardavėjas moka parduoti be grubaus įtikinėjimo.
Paklausia, išgirsta, pasitiki
ir leidžia išlaukti, kiek tau reikia,
kol pagaliau išgirsi tą vienintelį, ošiantį jūros kriauklės garsą.

Geras pardavėjas sako –
ar norėtumei kasdien girdėti šią muziką?
Ir juokiasi, kai guli ant sofos,
prisimindamas smėlio paklodę,
prispaudęs kriauklės burną prie savo ausies.

Geras pardavėjas – gyvenimas,
kasdien duoda po naują riekę šviežios dienos,
net neprašo sakyti, kad skanu,
jei tąkart atrodo sprangoka.

Geras pardavėjas suteikia laiko tiems,
kur nežino, kaip ir ko nori.
Jis net leidžia išbandyti nemokamai –
iki nuspręsi, ko nori.

Geras pardavėjas – duoda erdvės:
žaisti, suklysti, prajukti,
apsiblausti, vėl nubusti,
nemiegoti, naršyti, ieškoti,
gvildenti, iš-gyventi, matuotis ir tikrintis –
ar tinka/patinka,
kol pažvelgęs į savo susiraukšlėjusias rankas,
supranti, kad gal nebuvai jam pats mieliausias.

Gal per ilgai svarstei?

Dabar žiūri į savo delnus,
kurie kaip dykumos,
išvagoti gyvenimo posūkių ir vingių,
ir svarstai –
gal reikėjo mažiau pergalvoti,
daugiau vertinti tas kasdienes galimybes
leistis nuo kalno ant užpakalio,
per didingas gyvenimo kopas.

Ir juoktis.
Juoktis kiekviena kūno ląstele.

2019 02 04