Nakties širmos svajos

Buvo naktis
Kad žeria
Dangus žvaigždes
Aš po savo langu
Klausiau gailias
Kačių raudas
Medžiai lingavo
Kažko išsiilgę
Ir alkani
Žuvys svajingai
Snaudė ežero
Įlankėlėj
Ežiai lakstė
Žaižaravo jų akys
Mėnulio šviesoje
Aš vis galvojau
Apie vasarą
Kurią jau ėmė
Sąrėmiai
Galvojau kur tu
Džiaugsme mano
Mėlynų akių
Užtruko upės
Su ledais
Dar nežydi žilvičiai
Dar kemsynės
Miško tako vidury
Kažkaip troškina
Mane naktį
Vietos rodos nerandu
Nors būtum angelas
Ar violetinis
Žibuoklių žydėjimas
Tavęs nepaleisiu
Negavęs palaiminimo
It šviesos
Mano rūškanam take
Klausk ko kasnakt
Aš klausau
Miško medžių
O girdžiu tik tavo
Suknelės šiugždesį
Ir matau
Tik iš nuostabos
Pravirkusias akis
Taip tai aš sakiau
Kad branginu
Tavo žodžių
Girdančią vilionę
Nors čia ir niekas
Nekaltas
Kad širdis paišo
Tavo veidą
Krauju
Giliai krūtinėj
Ir ką besakyt
Aušta jau kovas
Bus nauja pradžia
Ir laiškai
Grąžins viltį
Išpirks
Mano gyvastį
Iš žiemos
Pikto gruodo