Nuopuolin

Šituo nuopuoliu durys tavin užrakintos
Nes už slenksčio manoji vienatvė basa
Ir dangus tiktai širdgėlos angelo indas
Ir stiklu tiktai auštančio ryto rasa

Mano nuodėmės vilko takų pasekėjos
Tiktai miško tankmės raistuose be brastų
Šilumos troškuly tik žiemos mano vėjas
Virš vasarvidžio  gruodžių speigais prarastų

Užu  viską žinau sumokėti turėsiu
Glūdumos naktimi ir be dvasiu kūnu
Įaugintas į sąžinės skausmo pelėsy
Be prasmės amžinybėn ir tavo dienų

Taip giedodamas himną vilties netekimui
Pelenais išbarstysiu širdies likučius
Į tave mano lietūs stuksenti užkimę
Nes rudens molžemynas purvu į svečius

Ir pro klystkelių maldą tavim išdejuotas
Vienuma patylėsiu už du už abu
Mano balsas seniai jau apkurtęs kuprotas
Kris vasario speiguotu ledu ant pečių

Ir nepyki kad eiti mokėjimas duotas
Šitiek liūdesio čia o vienam jo per daug
Mano nuopuoliu durys tavim uždejuotos
Tarsi niekad negrįžtančio laukus palauk