Patirčių skaičiavimas

Nežaisk, pakaks gi, nebedūk, nes
dabar jau metas perskaičiuoti patirtis
visas iki vienos čionai. Tiek pat ir ties
vieta, kur skiria pasimatymus bedugnės
viena kitai.  Viena kitai – vos
prieš mėnesį susipažino, kai
eilinei gelmei tik vieni niekai
trys metai, štai bedugnėn laivas
tiek amžių vis tebegrimztąs
lyg į visatą mestas grumstas
kelionės pradžioje ir mums tas
paveikslas reiškia vien tamsas,
juk nuostabiausia tai, kas lėta –
pradėkim lietimu arba
prieš langą žiedą skleidžianti gėlė ta,
kuriai neegzistuoja kitokia svarba,
supranta  šviesą ne kaip greitį,
jos kvapas – tai knyga, drugys
neprieštarauja, galima prieiti,
skaityti, tolis žvilgsnyje prigis,
galvojant mintys plėsis,
be įtampų jos jungsis į
platybę lyg dainuojantis pelėsis,
kurio spalva rausvai šviesi,
patikrintas žinojimas bus iš
anksčiau, o jo svyravimų švytuoklės             
pakeisti pulsą pasiryš,
nes pulsas nemokėjo kraujui duoklės
ir štai
pati naujausia patirtis. O
gi kaip staiga tirštai
sutemo, kaip atodūsis ištįso.