Gražus kančios drabužis
Kamputy susigūžęs
Ir ašaros kantrybė
Visi savaip sumigę
Po sielą vaikšto rūkas
Į laimę įsisupęs
Ir nuojautos likuty
Esi ir tu vaikuti
Aprengtas ir apautas
Dvasia ramybėn plaustas
Toks sakomas mylėti
Turėjimą bežiedį
Kaip duonos rieke verkia
Gailestingumo vergę
Kaip akmenį ant kaklo
Šunyčio kaulą aklo
Matai gyvybę skauda
už atėjimo skriaudą
tu gimki gimk vaikuti
Į motinos rugpjūtį