Ateini pas mane
Savo blizgia suknele
Kurioj žaidžia saulė
Žaidžia vėjas
Tavo plaukuose
Pirmieji vasaros žiedai
Kvepi kažkuo
Panašiu į cinamoną
Ir tavo žodžiai lengvi
Tarsi pogulis
Verandoj
Saulės atokaitoj
Švenčiame gyvenimo
Šventę su visais draugais
O žuvys šoka savo
Stebuklingą šokį
Kurį iki galo perpras
Tik jos pačios
Antys prašys gardėsių
Ir jų gaus lig soties
Šlamėk ir džiaukis
Nerie tu
Vaikystės pasakų
Ir godų upe
Kiek kelių veda
Prie tavęs
Žilvičiai tavo pakrantėse
Džiugiai žydi ir lapoja
Galvodami kad taip
Bus amžinai
Aš tau pasakoju
Nevykusius anekdotus
Per daug užvaldytas
Tavo meilės
Lyg upės žėrėjimo
Vaiskią birželio dieną
Bet tu nepyksti
Tu juokiesi
Stačiai dangūs
Ant žemės nužengę
Katinas mus vedžioja
Savo uodegos
Mokslo išrastais
Keliais ir kniaukia
Jei mes neinam
Paskui jį
Draugai kepa
Zefyrus ir
Klausosi regio
Mes jungiamės prie jų
O upė ataidi
Žuvų uodegų
Pliaukšėjimu rėvoj