Keistoki tinklai

Kaip tylu mintyse kai ryte atsisėdi žvejoti,

Net žaltys sušnarenęs lapus neišdrįsta išeit.

Giliai įkvepi  to, ką žmogus amžinai šaukia laisve,

Ir per amžius kovoja, kad ją prijaukintų savaip.

Čia ramu, tik raukšlėtas žvejys kažką keisto niūniuoja,

Lyg ramindamas žuvį barbena  į valtį pirštų galais.

Tai senolio daina, apie laisvę ir keistą rytojų,

Kai žvejos čia kiti tais keistais interneto tinklais.