Kai širdyje trykšta jausmų fontanas,
Per atvirą nervą, kuriuo srūva įtampa,
Regiu ryškią musių nutupėtą lempą –
Iš ten vaivorykšte atkeliauja Antanas
Šventas – lyg netyčia prisikėlęs fantomas.
Dėkoju jam malda, nes vėl esu bandomas,
Todėl už gyvenimą, dar kartą dovanotą
Prisegu jam prie šono ne kardą, o votą.