rašyk.lt: Kūriniai / esantis / po sielos

Po sielos kūno aikštę
Visi kas nori vaikšto
Kaip dobilus pasėję
Už nuoskaudas prieš vėją

Prieš akmenį numestą
Regėjimui į brastą
Kaip lieptą į bedugnę
Sušalti laužo ugnį

Pro sieną išregėti
Tikėjimą bevietį
Ir plaukus linais leisti
Kaip nuodą o gal vaistą

Kai sielvartas nužydi
Begimstantį žvėrytį
Po sielos kūno aikštę
Visi kas nori vaikšto

Blogas komentaras Rodyti?

2019-01-20 12:06

varna

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2019-01-19 10:56

Mikė Lilikė

Net sunku patikėti, kad tai tas pats autorius, kurio pirmąjį įkeltą kūrinį aš ką tik skaičiau. Pritariu Luizai Šarlotei šįkart. 3

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2019-01-18 23:28

Erla

Paskutinis posmas keblus.
Sielos aikštė – keistoka metafora.
2

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2019-01-18 15:37

Lui

Toks jausmas, kad dalis žodžių paimta ir pritaikyta tik dėl rimo, o ne dėl pačios minties. Atseit, kuo baltniau, tuo įdomiau. Kaip galima sušalti laužo ugnį? Arba nužydėti gimstantį žvėrytį?
Kol kas 2

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2019-01-18 14:16

tictac_it

Po sielos kūno aikštę
Visi kas nori vaikšto
Kaip dobilus pasėję
Su nuoskaudom prieš vėją

Prieš akmenį numestą
Regėjimu į brastą
Kaip lieptą į bedugnę
Sušaldę laužo ugnį

Pro sieną išregėti
Tikėjimą bevietį
Ir linais plaukus leisti
Kaip nuodą ar vaistą

Kai sielvartas nužydi
Begimstantį žvėrytį
Po sielos kūno aikštę
Visi kas nori vaikšto

man va taip persiskaitė :) neblogas eiliukas šiaip - 3

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas