Gražus sonetas. Pirma strofa puiki. Pastabėlės antros strofos antrai ir trečiai eilutėms:
"Išsiveržt ir išsilieti ir išnykti,
Suliepsnot gaisria ugnim tamsia"
Tik su vienu jungtuku "ir" gal geriau skambėtų: išsiveržti, išsilieti ir išnykti.
Liepsnojimas asocijuojasi su ryškia šviesa, nušviečiančia viską aplink, tai tamsi ugnis kažkaip netinka, mano nuomone. Gal geriau tiktų ryškia. Be to, neįprasta struktūra: pažymimasis žodis ugnim tarp dviejų pažyminių "gaisria" ir "tamsia". Siūlyčiau vietoj pirmojo būdvardžio naudoti prieveiksmį, pavyzdžiui: "suliepsnot skaisčiai ugnim ryškia". Manau, taip būtų net emociškai stipriau, nes poezijoje dažnas vaizdinys, jog prieš užgęsdami ugnis, žvakė, žvaigždė, žmogus suliepsnoja ryškiau, jiems būdingas sustiprėjimas prieš baigtį.
"Byra pelenai" kažkiek komiškai skamba. Išsyk prisimeni populiarų posakį "Iš jo jau pelenai byra" (prasme senas, nebegalintis šiek tiek pašiepiančiai). Jei toks ir buvo sumanymas, tuomet gerai, o jei ne, gal geriau tiktų plaikstos pelenai?
Nesupykit tik. Tikrai gražus sonetas.